Tikrumas
Aš jaučiuosi pavargęs.
Liūdnas, išsekęs, kaip nepavalgęs.
Kai tiek daug ieškojau ir tiek daug liūdėjau -
Tikrumo rasti nesugebėjau.
Liūdnas, išsekęs, kaip nepavalgęs.
Kai tiek daug ieškojau ir tiek daug liūdėjau -
Tikrumo rasti nesugebėjau.
Esu toli, pabėgęs šalin
-
Manęs dabar surasti negali.
Liūdnoje, akloje minioje galvą kraipau,
Ir galvoju, kad eiles rašau.
Manęs dabar surasti negali.
Liūdnoje, akloje minioje galvą kraipau,
Ir galvoju, kad eiles rašau.
Gal tu pavargęs?
Liūdnas, išsekęs, tarsi nepavalgęs?
Galbūt tu ieškojai, ir galbūt liūdėjai -
Gal tikrumą rasti sugebėjai?
Liūdnas, išsekęs, tarsi nepavalgęs?
Galbūt tu ieškojai, ir galbūt liūdėjai -
Gal tikrumą rasti sugebėjai?
Aš vis sutinku tokius
kaip tu –
Kažkur toli, pabėgusius nuo namų.
Ir nors žinom, kad laikinai esam abu -
Gal nori tikrumo ieškoti kartu?
Kažkur toli, pabėgusius nuo namų.
Ir nors žinom, kad laikinai esam abu -
Gal nori tikrumo ieškoti kartu?
Pradėkim nuo meilės, nes
ji sukūrė mus:
Sutvėrė, užaugino ir pamaitino visus.
Ši meilė pirma - šilta ir nekalta -
Iš čia kyla žmonių dvasia.
Sutvėrė, užaugino ir pamaitino visus.
Ši meilė pirma - šilta ir nekalta -
Iš čia kyla žmonių dvasia.
Kai tavo širdis plaka,
ir akys ką nors seka -
Čia meilė su tavimi šneka.
Kai tu keistas mintis galvoji, ir pas kažką nakvoji -
Gal čia tikrumas klausia „ką vartoji?“.
Meilė būna visokia -
Liūdna, akla, kasdien kitokia.
Kai lūpos liečia odą, o atstumas verčia giliau įkvėpti orą -
Tikrumas leidžia suvokti tik vieną norą.
O kas yra skurdas?
Sunku apie tai galvoti – koks absurdas!
Išeik į gatves, pažvelk į pakampes, tas tamsias -
Kas nužudė šių žmonių dvasias?
Čia meilė su tavimi šneka.
Kai tu keistas mintis galvoji, ir pas kažką nakvoji -
Gal čia tikrumas klausia „ką vartoji?“.
Meilė būna visokia -
Liūdna, akla, kasdien kitokia.
Kai lūpos liečia odą, o atstumas verčia giliau įkvėpti orą -
Tikrumas leidžia suvokti tik vieną norą.
O kas yra skurdas?
Sunku apie tai galvoti – koks absurdas!
Išeik į gatves, pažvelk į pakampes, tas tamsias -
Kas nužudė šių žmonių dvasias?
Aš anksčiau kryžiuką ant
širdies žegnojau,
Vaikiškus litus į purviną kepurę aukojau.
Tada širdis sutriko, kryžiukui kažkas atsitiko -
Nekreipiau dėmesio, kai kažkam kepurė nukrito.
Vaikiškus litus į purviną kepurę aukojau.
Tada širdis sutriko, kryžiukui kažkas atsitiko -
Nekreipiau dėmesio, kai kažkam kepurė nukrito.
Skurdas būna visur -
Prote, sieloje, širdyje ir kitur.
Kai atkreipi dėmesį, nukreipi žvilgsnį vidun,
Tikrumas kartais užsimena kur.
Prote, sieloje, širdyje ir kitur.
Kai atkreipi dėmesį, nukreipi žvilgsnį vidun,
Tikrumas kartais užsimena kur.
Kai kurie žmonės žudo,
Kaip katės mažus paukštelius pjudo.
Jei tavo tikrumas ilgas ir aštrus, kaip kardas -
Gal tada žinai kas yra karas?
Kažkur toli aidi šūviai -
Virš galvų skraido maži durklai.
Kai įkaitusi kulka žmogaus šalme šviečia,
Kur dingsta tikrumas, kai draugas jį kviečia?
Aš apie karą nieko nežinau -
Klausiu apie tai, ko pats bijau.
Visi šie žmonės, kurie kare iš baimės drebėjo -
Gal jie greičiau išeiti norėjo?
Ar mes taip darysim?
Genties paraginti save šiandien į tvarkingą eilę statysim?
Ir gal rytoj žudysim...
Savo tikrumą kitiems tiesiai į galvas pristatysim?
Mes dar labiau pavargom.
Liūdnesni, išsekę, alkanesni tapom.
Kai tiek daug ieškojom ir tiek daug liūdėjom -
Tikrumo rasti nesugebėjom.
Kaip katės mažus paukštelius pjudo.
Jei tavo tikrumas ilgas ir aštrus, kaip kardas -
Gal tada žinai kas yra karas?
Kažkur toli aidi šūviai -
Virš galvų skraido maži durklai.
Kai įkaitusi kulka žmogaus šalme šviečia,
Kur dingsta tikrumas, kai draugas jį kviečia?
Aš apie karą nieko nežinau -
Klausiu apie tai, ko pats bijau.
Visi šie žmonės, kurie kare iš baimės drebėjo -
Gal jie greičiau išeiti norėjo?
Ar mes taip darysim?
Genties paraginti save šiandien į tvarkingą eilę statysim?
Ir gal rytoj žudysim...
Savo tikrumą kitiems tiesiai į galvas pristatysim?
Mes dar labiau pavargom.
Liūdnesni, išsekę, alkanesni tapom.
Kai tiek daug ieškojom ir tiek daug liūdėjom -
Tikrumo rasti nesugebėjom.
Comments
Post a Comment